aukštumynas

aukštumýnas sm. (1) 1. aukšta vieta: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Čia iš miško eina daugiau į aukštumýną (pasibaigus miškui, prasideda aukštesnės vietos) Akm. 2. didelis ūgis, aukštumas: Ale ir aukštumýnas tų medžių! Gs.